Energiją taupančių namų projektai

Didžiausia galimybė sumažinti pastato energijos sąnaudas yra pačioje projektavimo pradžioje – pirminių projektinių siūlymų stadijoje. Šiame etape pagal galimybes siekiame, kad pastato architektūrinis sprendimas išnaudotų nieko nekainuojančią saulės šilumą, o taip pat ieškome priemonių saugančių patalpas nuo perkaitimo vasaros metu. Taupaus namo rezultatą galima pasiekti orientuojant gyvenamas patalpas labiau į pietus, o pagalpines į šiaurę. Numatant stogo karnyzus ar kitus architektūrinius elementus, užstojančius vitrinas nuo vasaros saulės ir saugančius patalpas nuo perkaitimo. Labai svarbi ir namo termomasė – taupiam namui rekomenduotini sunkūs, ilgai išlaikantys šilumą blokeliai.

Aišku visada būtina atsižvelgti į kontekstą, sklypo situaciją – pavyzdžiui jeigu gražiausias vaizdas, vandens telkinys yra šiaurėje – tai atitinkamai galbūt tikslinga būtų orientuoti ir vitrinas, nors tai gali ir nebūti teisingas sprendimas energijos taupymo požiūriu. Tada tenka ieškoti kitų energiją taupančių priemonių, kurios kompensuotų tokį “nepalankų” į šiaurę oreintuotų vitrinų sprendimą.

Mūsų rengiami namų projektai yra energetiškai efektyvūs. Projektuojamiems namams suskaičiuojamos energijos sąnaudos norimai arba privalomai klasei pasiekti (pvz. A+, A++ klasei). Atsižvelgiant į gautus rezultatus pagal galimybes optimizuojame architektūrinius sprendinius, kad rezultatai būtų geresni.

Statytojui, siekiančiam turėti taupų namą, svarbu vadovautis projekto sprendiniais, pastato projekto energinio naudingumo vertinimo ataskaita, pasiekti sertifikavimo eksperto nustatytą konkretaus pastato sandarumo vertę, išlaikyti energinio naudingumo skaičiavimais nustatytas išorinių atitvarų šilumines charakteristikas, inžinerinės įrangos ir kitus parametrus.

 

Patirtis projektuojant energiją taupančius namus

Energijos sąnaudos mūsų gyvenamųjų namų projektams buvo pradėtos skaičiuoti itin anksti – jau nuo 2010metų. Lietuvoje tai dar buvo visiška naujovė, skaičiuoti dar nebuvo privaloma ir vyko tik mūsų ir atvirų naujovėms užsakovų iniciatyva. Pradžioje energijos sąnaudos buvo skaičiuojamos pasyviųjų namų projektavimo programa PHPP. Dabar skaičiuojamos Lietuvoje priimta tvarka A+, A++ energinei klasei pasiekti.

2010m gruodžio 4d. gavome pasyviųjų namų projektuotojų sertifikatą. Sertifikatą išdavė Vokietijos „Pasyvaus Namo Institutas“. Intensyvių mokymų metu sukauptą informaciją stengiamės taikyti savo projektuose.
Energijos sąnaudų skaičiavimo ir architektūrinių sprendinių optimizavimo atsižvelgiant į gautus rezultatus procesas reikalauja dar daugiau kruopštumo ir užima nemažai laiko.

 

Pasyvus namas

Pasyvus namas – Vokietijos Pasyvaus Namo Instituto nustatytas statybos standartas ypatingai taupiems namams. Tai iš praktinės pusės patikrintas ir veikiantis statybos stadartas, kuris ne tik užtikrina pastatų energetinį efektyvumą, bet ir maksimalų komfortą gyventojams, o taip pat yra prieinamas. Tiesa pats sertifikavimas kainuoja nemažai, dėl to daugelis statytojų apsiriboja tiesiog vadovautis pagrindiniais pasyvaus namo statybos principais, bet pastatų nesertifikuoja. Tokiu atveju pastatas aišku negali būti vadinamas pasyviu namu, nors gal ir atitiktų daugelį pasyvaus namo reikalavimų.

Pasyviam namui eksploatuoti reikia apie 90 procentų mažiau energijos lyginant su dauguma Europos pastatų. Taigi pasyviųjų namų savininkams tendencingas energijos kainų augimas nėra toks svarbus. Pasyviame name ištisus metus temperatūra išlieka stabili – apie 20 laipsnių. Pasyvaus namo patalpose cirkuliuoja pastoviai vėdinamas ir itin kokybiškas oras. Patalpų viduje nėra ryškių temperatūrinių skirtumų ir skersvėjų.
Pasyvus namas nėra sudėtingas mechanizmas. Netgi priešingai – visi principai privalo būti įgyvendinti kuo paprasčiau, kad gyventojas nejaustų diskomforto dėl poreikio įsisavinti didelį informacijos kiekį.

Pagrindiniai pasyvaus namo kriterijai, kuriuos būtina tenkinti, norint gauti pasyvaus namo sertifikatą:
* Energijos sąnaudos šildymui turi būti mažesnės negu 15 kWh /(m² per metus).
* Šildymo krūvis – iki 10 W/m².
* Atsinaujinančios pirminės energijos poreikis (šildymui, karštam vandeniui, elektrai turi neviršyti 60 kWh /(m² per metus).
*  Pasyvus namas turi būti sandarus. Oro kaitos norma prie 50 Pa slėgio turi būti iki 0,6 karto per 1h.
* Temperatūra patalpose negali višyti 25 laipsnius ilgiau kaip 10% vienerių metų laikotarpyje.
* Išorinės atitvaros privalo būti itin gerai izoliuotos (Šilumos perdavimo koeficientas turi būti 0.10 – 0.15 W/(m²K) diapazone.
* Pasyviajame name montuojami šilti langai ir durys. Langai su U verte <0.80 W/(m²K) bei g verte apie 50%.
* Rekuperacinės vėdinimo sistemos efektyvumas turi būti virš 75 %, su ribotu elektros energijos suvartojimu įrangai eksploatuoti.
* Visuose mazguose būtina vengti šiluminių tiltelių, dėl to dažnai tokie namai statomi kuo paprastesnės formos. Aišku ir sudėtingesni architektūriniai sprendimai įmanomi, bet jie gali nemažai kainuoti siekiant juos padaryti šiltus.

 

A+ ir A++ energinio naudingumo klasė

Šiuo metu Lietuvoje daugumą statytojų tenkina labai taupiems A+ ar A++ energinio naudingumo klasės namams nustatyti reikalavimai. Jie yra privalomi remiantis galiojančiais teisės aktais (A++ klasė greitu metu bus privaloma) ir taip pat užtikrina, kad sąžiningos ir kokybiškos statybos atveju namas bus ypatingai taupus.  A+, A++ energinio naudingumo klasės pastatų reikalavimai šiek tiek lankstesni, nėra nustatytos vienodos ribos visiems namams (kaip pavyzdžiui pasyviame name 15 kWh /(m² per metus)). Reikalingos energijos sąnaudos A+, A++ klasei pasiekti kiekvienu atveju yra skirtingos, priklauso nuo pastato dydžio ir kitų parametrų. Taigi nesiremiant skaičiavimais teigti, kad A+ ar A++ energinio naudingumo klasės namas yra pasyvus nebūtų teisinga.